- pašakė
- pašakė̃ sf. (3b) Vdžg, pãšakė (1) 1. K vieta po šakomis: Ieškok riešutų pašakėsè Šv. 2. šakos pradžia, atsišakojimas: Obels šaką pagal pat pãšakę reikia nupjauti Jn. Iš sienojų pašakių trykšta sakai it ašaros rš. 3. Skd, Als iš po šakos ar lapo kotelio išaugusi šakelė, atžala: Pašakė̃ auga iš po šakos J. Pãšakes pagenėk, tai augs šakos J. Šakos, į kurias ketam [skiepus] spraudyti, turia būti nuanuotos nu visų šakelių, pašakelių ir sprogymių S.Dauk. Nuskabius [tabakų] viršūnę, pašakių atsiranda didė daugybė S.Dauk. 4. Kos212, I žemiausia, apatinė medžio šaka ar augalo šakelė: Palaužyk eglės pãšakelių Kal. Pãšakės i negenėtos nukrimta Kal. Oi džiūstai, vystai žali rūteliai nu pačių pašakelių nu muno ašarelių D45. Iš pašakėlių kvietkelę skinsiu, tą berneliui siuntinsiu JV1049. Iš pašakelių pinčiau vainikelį N109. Pašals tavo pašakėlės, žalios viršūnėlės JD1548. O ir aš pati vos išsilaikiau po rūtų pašakėlè Sch5. 5. M šakumas.
Dictionary of the Lithuanian Language.